- atdvėsis
- ãtdvėsis sm. (1); M žr. atadvėsis: 1. Jos atdvėsis pakrutino jo plaukus LC1883,39. Be atdvėsio pusę į save supylė, atsigavo ir vėl kakliuką apžiojo LzP. 2. Akys iš verksmo ištekėjo, širdis užuvėso, kūnui nėr atdvėsio KN33.
Dictionary of the Lithuanian Language.